Didėja spaudimas naikinti miškus
 
Istoriškai susiklostė, kad miškų dydis Centrinėje Afrikoje buvo gana stabilus, todėl KDR pasyvus požiūris į miškų valdymą iš esmės buvo pakankamas, tačiau neseniai iškilo reikšmingų miškų naikinimo grėsmių, susijusių su augančiais infrastruktūros ir žemės ūkio produkcijos poreikiais bei padidėjusiomis užsienio investicijomis. Tai nacionalinio - politinio stabilumo politikos pasekmė.
 
Atsižvelgiant į šias naujas miškų naikinimo sąlygas, buvo tiriama, ar status quo pasyvioje KDR miškų apsaugoje gali užtikrinti miškų išsaugojimą ir anglies dvideginio juose kaupimą. Buvo analizuojamas istorinis šalies miškų mažėjimas ir sukurtas modelis, imituojantis miškų naikinimą per ateinančius 35 metų.
 
Miškų praradimas ir anglies dvideginio emisija
 
Rezultatai parodė, kad iki 2050-ųjų miškų nykimas KDR gali padidėti iki 5400 km² naikinamo ploto per metus,  panašiai kaip šiuo metu yra Brazilijos Amazonės miškuose. Dėl tokio masto miškų naikinimo anglies dvideginio emisija padidėtų 60%, arba 3,8 mlrd. tonų – maždaug tiek, kiek ji padidėtų ir dėl kasmet keliuose atsiradusių 23 milijonų naujų automobilių.

Didelį rūpestį kelia augantis ekonominis spaudimas naikinti miškus. Vis labiau plečiant žemės ūkio veiklą anglies dvideginio emisija gali padvigubėti, lyginant su numatoma pagal istorines tendencijas. Akivaizdu, kad reikalinga aktyvesnė miškų apsauga.
 
Reikia imtis veiksmų, siekiant išsaugoti miškus
 
Taigi, kokios yra politinės galimybės ir ar gali jos būti efektyvios? Viena iš pastangų – kuriamas KDR planas, kaip sumažinti dėl miškų naikinimo ir nykimo didėjančią anglies dvideginio emisiją (REDD +). Juo siekiama užkirsti kelią neteisėtam kirtimui, plėsti saugomas teritorijas, nustatyti žemės naudojimo zonas ir plėsti darnią miškininkystę.

 
Manoma, kad sėkmingai įgyvendinus šį planą prognozuotą iki 2050 metų miškų praradimą būtų galima sumažinti dvigubai. Tai galimybė apsaugoti KDR miškus, tačiau lieka neaišku, ar šis tikslas gali būti pasiektas, išlaikant darnios miškininkystės kryptį.
 
Kitos Centrinės Afrikos šalys susiduria su panašiomis miškų kirtimo tendencijomis kaip ir KDR. Pavyzdžiui, ataskaitoje apie didėjantį miškų kirtimą Tanzanijoje pabrėžiama ir nauda, ir praradimai. Turint omenyje panašumus, KDR siūlomas miškų saugojimo planas gali būti panaudotas ir kitose Afrikos šalyse, tačiau jis gali būti sėkmingas tik tuomet, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju bus nustatytos unikalios miškų naikinimo ir anglies dvideginio emisijos priežastys ir į jas bus atsižvelgta.
 
Turi būti padaryta dar daugiau
 
Centrinės Afrikos atogrąžų miškų likimas turės milžinišką poveikį pasaulio klimato kaitai, tačiau miškų kirtimo mastai didėja greitai, o moksliniai tyrimai ir miškų saugojimo veiksmai lieka sąstingyje. Trūksta žinių ir duomenų apie miškų naikinimą ir apie anglies dvideginio sankaupas miškuose, taigi, pastangos išsaugoti miškus atsilieka nuo stiprėjančio ekonominio spaudimo naikinti miškus.
 
Šie klausimai reikalauja neatidėliotino pasaulio dėmesio, ypač juos siejant su derybomis klimato klausimais Paryžiuje 2015 metais. Nepavykus apsaugoti atogrąžų miškų, mes rizikuojame prarasti svarbia galimybę, galbūt mūsų paskutinę, sulėtinti pasaulinę klimato kaitą.

Šaltinis - www.musu-girios.lt

Nuotraukos - pixabay.com

 
Originalų pranešimą skaitykite interneto svetainėje https://theconversation.com.