Saugo žmonėms, ne nuo žmonių

Dabar užėjus į Antakalnio gatvės 25-tą namą Vilniuje (istorinis Sapiegų rūmo komplekso pastatas) galima susipažinti su mūsų šalies saugomų teritorijų sistema ir sužinoti daug įdomių dalykų apie saugomus parkus, rezervatus, draustinius, giliau pažinti gyvūnus ir augalus. Čia veikia biblioteka ir konferencijų salė.

 
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis atidarymo šventėje dėkojo ne tik visiems, prisidėjusiems prie šio centro kūrimo, bet ir tiems, kurie kasdien puoselėja ir saugo išskirtines Lietuvos gamtos vietas.

„Šitas lankytojų centras supažindins ir parodys, ką mes turime, galbūt kažką nukreips, kur keliauti toliau, kurias vietas aplankyti, tačiau svarbiausia tai, ką mes darome ten, saugomose teritorijose“, - pabrėžė Albertas Stanislovaitis.

Tarnybos direktorius tikisi, kad centre lankysis daug moksleivių, kad tai bus studentų ir užsienio turistų dažnai lankoma vieta, kad į centrą užsuks šeimos su mažais vaikais. Tikisi, kad pamatę ir sužinoję daugiau žmonės pamils Lietuvos gamtą taip, kaip ir tie, kurie ją saugo. Saugo žmonėms, o ne nuo žmonių – šiuos žodžius kaip maldą, kaip gerąjį užkeikimą aplinkosaugos specialistai taria itin dažnai.

Pati gamta yra kaip mokykla

Nacionalinio lankytojų centras, kaip ir dera tokiai vietai, nuo pat pirmo žingsnio pakeri ryškiais gamtos motyvais. Akis glosto lapų ir žiedų margumas, maloniai nustebina šmėstelėjęs paukštelio ar vabalėlio siluetas. Ir koridoriuose, ir drabužinėje, ir ekspozicijų salėse – visur jautiesi esantis aplinkoje, labai glaudžiai susijusioje su gamta.
Interjero dizainą kūrusios Skirmantės Vaitkevičiūtės teigimu, idėjos natūraliai atėjo iš gamtos. Čia net sienų dekoracijos ir sieninės durys pagamintos iš parkuose surinktų ir supresuotų žolių.

„Pati gamta yra kaip mokykla, reikėjo tik atsirinkti, kas tinka ir sukurti estetinę visumą. Tik aš vengiu tiesmukų interpretacijų. Jeigu lapai – tai aš naudoju juos išdidintus, jeigu augalai – tai tik siluetas, šešėliai...“ – pasakojo Skirmantė Vaitkevičiūtė. 

Pagrindinės ekspozicijos Nacionaliniame lankytojų centre įrengtos sienose už durų – atidarai duris, ir atsiveria informacijos klodai. Viena erdvė veda į kitą, o ši dar į kitą ir dar į kitą, ir kiekvienas pasiima žinių tiek, kiek nori. Informacija pateikiama taip, kad sudomintų ir jaunus, ir vyresnius, kad patenkintų ir skubančio, ir besigilinančio smalsumą.

Sudominti, greitai ir koncentruotai pateikti informaciją padeda ir šiuolaikinės technologijos. Vaizdo informacija, garso įrašai, vaizdo žaidimai – visa tai irgi yra, bet integruota taip natūraliai, kad vis tiek jautiesi esantis gamtinėje aplinkoje.

Skraidom po įvairias šalis, o Lietuvos kaip ir nematom

Nacionaliniame lankytojų centre sukdami susiliečiančius krumpliaračius lankytojai sužino, kad Lietuvoje yra 5 nacionaliniai, 30 regioninių parkų, 3 valstybiniai gamtiniai ir 2 kultūriniai rezervatai, apie 300 draustinių, daugiau kaip 500 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. Beveik penktadalis Lietuvos – saugomos teritorijos. Daug tai ar mažai?

Nuomonių yra įvairių – vieni mano, kad saugomas teritorijas mūsų šalyje reikėtų didinti, kai kas sako, kad jų turime per daug, kad vertėtų jas apjungti, tačiau aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas žurnalui „Mūsų girios“ tvirtino, kad procesas turi būti natūralus.

„Tai, kas, matome, turi vertę ir yra saugotina, reikia ir saugoti. Išdygs koks daigelis, koks retas augaliukas, rasim, paskelbsim saugotinu. Specialiai didinti nereikėtų“, – sakė ministras.

Kęstutis Trečiokas pabrėžė, kad mes labiau turėtume džiaugtis savo gamta ir garsiau girtis tuo, ką turime. Jo žodžiais tariant, skraidom po įvairias šalis, o Lietuvos kaip ir nematom, o juk ir pageltusiu lapu galima pasigėrėti.

„Mes per kuklūs. Turim tikrai gražų kraštą. Reikia girtis, centras čia irgi padės“, – sakė Kęstutis Trečiokas, prisimindamas iš Malaizijos atvykusius svečius, kurie žiemą vežami į Druskininkus „virto iš langų, ir jiems buvo toks stebuklas“. 

Aplinkos ministras pasakojo pats nemažai keliaujantis po Lietuvą ir net važiuodamas pas gimines ar į kokį susitikimą stabteli, kad pamatytų įdomų objektą, pasigrožėtų gamta, ir visada džiaugiasi, nepagailėjęs pusvalandžio ar valandos pasukti į šalį. Jo manymu, svarbiausia jaunąją kartą išmokyti mylėti ir puoselėti mūsų gamtos turtus.

Gintarė Janiškienė žurnalui "Mūsų girios". Nuotraukos - autorės.