"<...> bendrijos narių  dažniausiai būna mažiau nei visų butų ir kitų patalpų savininkų. Būti ar  nebūti bendrijos nariu – kiekvieno asmens laisvas pasirinkimas, tik  svarbu, kad bendrijos narių ir visų savininkų sąrašai būtų atnaujinami ir pateikiami tikslūs susirinkimų metu (balsuojant raštu). Plačiau skaitykite čia: https://www.etaplius.lt/ar-gali-buti-bendrijos-nariu-maziau-nei-namo-savininku.

Tęsdama pirmosios laidojimo paslaugų įmonės Lietuvoje veiklą, bendrovė Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ prisiėmė atsakomybę prižiūrėti architektūrinį ansamblį, kurį prieš keturis dešimtmečius suprojektavo žymus 20-ojo amžiaus architektas Česlovas Mazūras. Pirmas pastatas Olandų gatvėje 22 Vilniuje buvo pastatytas 1975 metais, antras – 1986-aisiais. 4300 kvadratinių metrų plote, be kitų patalpų, įrengta 12 šarvojimo salių, viena jų išsiskiria ne tik puošniu interjero dizainu, bet ir ypatingu dydžiu.

„Prieš ketverius metus bendrovės valdyba nusprendė, kad nuolatinė techninė priežiūra ir smulkus remontas nėra pakankamos priemonės rūpinantis pastatais, ir buvo pradėti didelių užmojų atnaujinimo darbai, jie vykdomi stengiantis kuo labiau išsaugoti istorinį statinių autentiškumą“, –  pasakoja UAB Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė.

Pirmiausiai buvo atnaujintas vieno pastato fasadas ir trys šarvojimo salės, vėliau –  ritualinių prekių parduotuvė ir dar dvi šarvojimo salės, o nuo šiol paslaugos pradėtos teikti ir atnaujintoje 6-ojoje Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ salėje, kuri yra didžiausia šarvojimo salė mūsų šalyje, joje – 120 kėdžių lankytojams, jos plotas – apie 300 kvadratinių metrų, o sienų aukštis siekia 9 metrus.

Prisimindami svarbiausius šeimos įvykius pirmiausiai pagalvojame apie linksmas šventes – gimtadienio, sutuoktuvių, krikštynų, bet ne mažiau reikšmingos yra ir liūdnos apeigos, kai su artimu žmogumi tenka atsisveikinti visam laikui. Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre apeigų ir švenčių organizavimo specialybę pasirinkę jaunuoliai mokomi organizuoti visokius renginius, o laidojimo paslaugas teikiančių įmonių vadovai tvirtina, kad ir jiems tokie specialistai reikalingi.

Kaune gyvenanti Milda, neseniai palaidojusi Austrijoje mirusį savo tėvelį, mintyse vis dar dėkoja jo buvusiam darbdaviui už tai, kad padėjo svetimoje šalyje spręsti problemas, ir guodžiasi bent tuo, kad tėvelis buvo iš anksto pagalvojęs apie situaciją “jeigu kas” – jo palaikų parvežimo išlaidas apmokėjo draudimo kompanija.

“Jei ne draudimas ir direktoriaus geranoriškumas būtume turėję dar daugiau problemų – tiek moralinių, tiek ir finansinių. Nežinau, ką būtume darę”, – sako Milda.

Išgyvenusi skaudžią patirtį moteris stebisi, kiek daug biurokratijos slenksčių reikia įveikti norint parsivežti mirusįjį. Su sunkumais ji susidūrė jau pirmame žingsnyje – vos nuėjusi į savivaldybę pasiimti  tėvelio gyvenamosios vietos deklaracijos. Valdininkai Mildai paaiškino, kad tokią pažymą jie gali išduoti tik pačiam jos tėveliui (mirusiam Austrijoje?) arba gali pateikti ir jai, bet tik gavę jos tėvelio pasirašytą įgaliojimą!

“Tą minutę norėjau skradžiai žemę prasmegti“, – prisimena Milda. – „Niekas neskuba, neužjaučia. Nesuprasi, ar tie žmonės neturi jausmų, ar sistema nėra morali. Net neįsivaizduoju, kaip įmanoma pačiam viską sutvarkyti. Reikia gauti tiek daug visokių dokumentų, būtina išmanyti procedūras, reikalavimus... Ačiū mums padėjusiems Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ specialistams”.

Pagalba leidžia pasijausti geriau

Visiems, atsidūrusiems panašioje situacijoje, moteris pataria nedvejojant kreiptis į laidojimo paslaugų įmonę ir tvirtina, kad patiems tvarkant reikalus sutaupyti nepavyks, tik bus daug įtampos ir dar daugiau streso.

„Žinodami, kad sulauks konkrečios pagalbos, žmonės iš tiesų pasijaučia geriau, nusiramina. Mes paaiškiname, kaip vyksta parvežimo procesas, kiek tai galėtų užtrukti ir kiek galėtų kainuoti, o kai suderinamas konkretus veiksmų planas, perimame visus rūpesčius“, – pasakoja Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė.

Jos teigimu, mirusiojo artimiesiems labai svarbu gauti informaciją apie kiekvieną žingsnį, todėl su jais nuolat bendraujama, būna, kad naujienos pranešamos net po kelis kartus per dieną.

Patyrusi vadovė sako, kad lietuvius palaidoti į gimtinę veža ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantys jų giminės. Pavyzdžiui, JAV piliečio užsakymu Vilniaus laidojimo rūmams „Ritualas“ teko organizuoti moters palaikų parvežimą į Lietuvą net iš tolimosios Australijos.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos šių metų liepos 17-ąją surengė iškilmingą Nacionalinio lankytojų centro atidarymą. Šventėje dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Lietuvos parkų ir rezervatų direkcijų atstovai, miškininkai, kolegos iš Latvijos, Lenkijos, Suomijos, kiti garbingi svečiai, sveikinę tarnybą įsteigus šį centrą, simboliškai pavadintą vartais į saugomas teritorijas. Gausi informacija ir ekspozicijos nuo šiol prieinamos visiems gamta besidomintiems ir keliauti mėgstantiems  lankytojams.

Neslėpdama džiaugsmo ir pasididžiavimo nuveiktais darbais, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė pasakojo, kad mintis įkurti tokį centrą jos galvoje gimė dagiau nei prieš dešimtmetį, o idėjos įgyvendinimas prasidėjo nuo visiškai tuščio lapo. Įtikinus valdžią lankytojų centro nauda ir sulaukus pritarimo, dar labai daug ką reikėjo padaryti – iš pradžių vietą naujam objektui surasti, po to paskirtąjį pastatą iš griuvėsių prikelti, finansavimą remontui ir įrengimui gauti, informacinę medžiagą paruošti, dizaino koncepciją sukurti ir t.t. Buvo daug pokalbių, šūsniai dokumentų, daug kūrybos ir net paprasto fizinio darbo – tarnybos darbuotojai organizavo talkas ir patys valė teritoriją ir namą, tuomet dar tik svajodami, kaip jame kada nors priims lankytojus. Akivaizdu, kad Nacionalinis lankytojų centras gimė iš didelio entuziazmo žmonių, tikrai mylinčių gamtą ir nuoširdžiai jos labui dirbančių.