Vilniaus Naujamiesčio mikrorajono daugiabutyje prieš trejus metus apsigyvenęs Valerijus Mokinas susidūrė su daugeliui žinoma realybe: namą administruojanti įmonė nepakankamai rūpestingai vykdė priežiūrą, nerengdavo susirinkimų su gyventojais, vangiai teikdavo informaciją, o sąskaitos už atliktus darbus siekdavo neįtikėtinas sumas. Atkakliomis pastangomis gyventi taupiau, saugiau ir gražiau Valerijui pavyko pakeisti daugumos kaimynų požiūrį, ir jie nusprendė, kad geriausias būdas rūpintis savo bendra nuosavybe – įsteigti namo bendriją.

Įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją nėra labai lengvai įgyvendinamas siekis. Net jeigu dauguma gyventojų sutaria, kad jie norėtų labiau kontroliuoti namo priežiūros darbus ir įtakoti priimamus sprendimus, vien kaimyniškų pokalbių nepakanka – kažkam reikia imtis konkrečių veiksmų. Reikia informuoti kaimynus ir organizuoti diskusijas, parengti bendrijos įstatus, gauti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir savininkų sąrašą, paskelbti steigiamąjį susirinkimą ir jį pravesti. Be to, viską būtina atlikti, laikantis įstatyme numatytų normų, kurias irgi reikia išmanyti.