Daugiabučių savininkai vis dažniau buriasi į bendrijas ir su namo priežiūra susijusius klausimus imasi tvarkyti patys, tačiau dalis gyventojų vis dar abejoja, ar bendrija atneštų jiems naudos. Ekspertai sutaria – žmonėms trūksta žinių, kas yra daugiabučių bendrijos, kaip jos veikia, kokius klausimus sprendžia ir kaip valdomi jų finansai. Be to, sunkumų kyla, kai savininkai yra abejingi ir nedalyvauja bendrijų veikloje, kai nesidomi ir nežino savo, kaip savininko, teisių ir pareigų.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/bustas/patarimai/paaiskino-kuo-skiriasi-daugiabuciu-prieziuros-budai-steigti-bendrija-ar-samdyti-administratoriu.d?id=86362803

Plečiantis technologijų galimybėms ir didėjant poreikiui kuo plačiau įvairiose srityse naudotis elektroninėmis priemonėmis, daugiabučių namų ir kitų pastatų savininkų bendrijose labiausiai aktualus – greitas ir patogus elektroninis balsavimas. Tokios galimybės ypač pageidauja keliaujantys ir daug savo reikalų internetu sprendžiantys žmonės, o karantino sąlygomis, kai ir namuose esantys negali susiburti, elektroninis balsavimas tapo dar labiau trokštamu įrankiu.

Buhalterinės apskaitos, konsultavimo ir kitos praktinės pagalbos paslaugas bendrijoms visoje šalyje teikianti bendrovė „Skaidri apskaitos sistema“ savo klientams šią savaitę pranešė, kad elektroninėje informacinėje sistemoje „Dnsb.eu“ elektroninio balsavimo programa jau veikia.

Plačau žr. čia.

Pranešus, kad koronaviruso protrūkis pasaulyje jau yra pandemija ir paskelbus šalyje karantiną, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų pirmininkams kyla klausimų ir abejonių dėl sprendimų priėmimo organizavimo. Iki kovo mėnesio pabaigos bendrijose turėtų įvykti visuotiniai ataskaitiniai susirinkimai, daug kas planavo juos organizuoti būtent dabar, kovo antroje pusėje, kai kurie jau yra paskelbę apie šaukiamus susirinkimus.

„Daugiabučiuose namuose gyvena ypač daug vyresnio amžiaus žmonių, rūpindamiesi jų ir visų kitų gyventojų sveikata, taip pat vadovaudamiesi Vyriausybės sprendimu drausti visus renginius ir susibūrimus, bendrijų pirmininkai turėtų atšaukti (nukelti) susirinkimus“, – sako UAB „Skaidri apskaitos sistema“ direktorius Remigijus Nemira.

Daugiau nei 10 metų buhalterinės apskaitos ir konsultacijų paslaugas bendrijoms teikiančios bendrovės vadovas priduria, kad nereikėtų pamiršti ir kitų alternatyvų – galimybės organizuoti balsavimą raštu ir galimybės iš anksto raštu pareikšti nuomonę susirinkimo darbotvarkės klausimais.

„Pagarbos ir atminimo žvakutė tiems, kurių niekas neaplankė, irgi labai svarbi. Tai turėtų reikšti tautos vienybę, geranoriškumą ir atjautą vienas kitam. Mūsų tiek daug išvyko į kitas šalis, mūsų tiek daug liko vienišų...“ – kalba Jolanta Sprainaitienė.

Vilniaus miesto savivaldybei rugpjūčio 18 dieną paskelbus apie išplėstą pagalbą daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams steigiant bendrijas, sostinės gyventojai sureagavo aktyviai – per pirmas 10 dienų nemokamai konsultuotis registravosi 10 bendrijų steigimo iniciatorių, maždaug dar tiek teiravosi, kaip ši pagalba yra teikiama ir galbūt registruosis vėliau.

„Kokybės kartelė daugiabučių namų administravimui kyla vis aukščiau. Žmonės nori ne tik gauti tinkamas paslaugas, bet ir aiškiai žinoti, kiek ir už ką moka, nori patys planuoti ir kontroliuoti savo išlaidas ir mažinti mokesčius. Didelis susidomėjimas bendrijų steigimu patvirtina ir tai, kad savivaldybės pagalba iš tiesų reikalinga“, – sako konsultacijų projekto vadovė Gintarė Janiškienė.

Siekdama pagelbėti vilniečiams, kurie nori efektyviau tvarkytis savo gyvenamąją aplinką, sostinės savivaldybė išplėtė konsultacijas ir pradėjo teikti finansinę paramą – kompensuoja naujų bendrijų registravimo išlaidas, kurios siekia apie 200 eurų. Taip Vilniaus daugiabučių namų gyventojai skatinami tapti tikrais savo namo šeimininkais.
 
„Įkūrus daugiabučio namo bendriją, gyventojai patys tampa atsakingi už savo namo priežiūrą, o iškilusias problemas racionaliau sprendžia kartu su savo kaimynais. Daugeliu atvejų gyventojai sutaupo, nes patys pasirenka paslaugas namui teikiančias įmones. Juk niekas, kaip tik patys žmonės, geriau nepasirūpins savo gyvenamąja aplinka. Labai skatiname tokį žmonių savarankiškumą, todėl pasirūpinome, kad vilniečiams bendrijas įsteigti būtų kuo paprasčiau ir tai gyventojams nekainuotų“, – sakė Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.

Prieš keletą mėnesių Kaune įsteigtos bendrijos pirmininkas Valdas, be kitko, nestokojantis humoro ir kūrybingumo (jo kalbos netaisėme į literatūrinę), geranoriškai ir linksmai pasidalijo patirtimi apie tai, kas paskatino jį ir jo kaimynus burtis, keisti esamą situaciją ir pradėti patiems administruoti savo daugiabutį namą. Tiems, kurie dar tik galvoja apie bendrijos steigimą, Valdas sako: "<...> atsistokit tiesiai ant to kelio, pažvelkite į priekį ir ženkite tą pirmą žingsnį. Bo vis vien kada nors teks. Ir geriau vėliau (ta prasme – dabar) nei niekada, nes su kiekviena diena, ške, prarandame kažkiek to gero".

Daugiabučiame name kiekvienas buto savininkas yra ir viso namo savininkas, tik namo nuosavybė – bendroji dalinė, taigi, ir su tuo susijusius klausimus reikia spręsti bendrai. Daug yra tokių namų, kurių savininkai bendromis pastangomis susitvarko laiptines, namo fasadą ir jo inžinerinius tinklus,gražina aplinką ir tuo labai džiaugiasi. Yra daug pavyzdžių aktyviai ir darniai veikiančių daugiabučių namų bendrijų, tačiau kartais kaimynų interesai nesutampa, o demokratinėje sistemoje valdo tie, kurie aktyvesni ir kurių yra dauguma.

Interneto svetainėje „The Conversation“ paskelbtame Lauros Sonter ir Gilianos Galford straipsnyje pažymima, kad miškų naikinimas yra antra pagal svarbą pasaulinę klimato kaitą įtakojanti priežastis. Šia tema daug diskutuojama, kalbant apie Amazonės miškų biologinės įvairovės naikinimą, tačiau rūpestis dėl miškų naikinimo Centrinėje Afrikoje, kur yra antri pagal dydį pasaulio tropiniai miškai, vis dar sulaukia stebėtinai mažai dėmesio.
 
Du trečdaliai išlikusių Afrikos miškų yra Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR). Šie miškai auga 1,7 mln. km² plote, kuris yra tokio dydžio kaip trečdalis Brazilijos Amazonės miškų. KDR miškai sugeria 22 milijardų tonų anglies dvideginio, ir  tai yra viena didžiausių pasaulio anglies dvideginio sankaupų.

Interneto svetainėje "The Conversation" publikuotame Elizos Berlage ir James'o Whitmore straipsnyje rašoma, kad pasaulyje auga daugiau nei trys trilijonai medžių, tačiau, naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, tai tik pusė to kiekio, koks buvo žmonių civilizacijos pradžioje.